JAV agresija prieš Venesuelą

VenesuelaNeseniai keletas Obamos administracijos atstovų pareiškė, jog JAV valdžia visiškai nesikiša į Venesuelos reikalus. Valstybės departamento delegatė Jen Psaki paskelbė: “Venesuelos valdžios tvirtinimai, jog Jungtinės Valstijos siekia valstybės destibilizacijos bei perversmo, yra nepagrįsti ir klaidingi. Mes nepalaikome politinių pasikeitimų nekonstitucinėmis priemonėmis.”

Bet kas, turintis bent šiek tiek minimalių žinių apie Lotynų Ameriką ir pasaulio istoriją, puikiai supranta, kad toks Psaki pareiškimas yra melagingas bei sukeliantis tam tikrų abejonių dėl jos ankstesnių pranešimų. JAV valdžia gynė, skatino ir palaikė valstybių perversmus Lotynų Amerikoje, o taipogi ir visame pasaulyje, daugiau nei šimtmetį. Keletas labiau pagarsėjusių buvo atvirai pripažinti buvusiųjų Valstijų prezidentų ir aukšto rango atstovų, tame tarpe: valstybių perversmai prieš Irano ministrą pirmininką Mohammed Mossadegh 1953 metais, Gvatemalos prezidentą Jacobo Arbenz 1954 m., Kongo Respublikos ministrą pirmininką Patrice Lumumba 1960 m., Brazilijos prezidentą Joao Goulart 1964 m. ir Čilės prezidentą Salvador Allende 1973 m.

Pastaruoju metu, 21-ojo amžiaus eigoje, JAV valdžia atvirai palaikė vykdytus perversmus prieš Venesuelos prezidentą Hugo Chavezą 2002 metais, Haičio prezidentą Jean Bertrand Aristide 2004 m. ir Honduro prezidentą Jose Manuel Zelaya 2009 m. Yra labai daug įrodymų apie CŽV ir Valstijų institucijų dalyvavimą procesuose, kuomet nekonstituciniu būdu buvo nuverčiamos demokratišku būdu išrinktos valdžios. Vienintelis dalykas, kuris sieja visus minėtus nuverstus valstybių prezidentus, yra nenoras paklusti JAV.

Nepaisant fiktyvių Valstijų pareiškimų, po to, kai Hugo Chavezas, surinkęs didžiąją balsų daugumą 1998 metais tapo Venesuelos prezidentu, o vėliau atsisakė vykdyti Vašingtono nurodymus, jis tapo JAV agresijos taikiniu. Nors Valstijų palaikomas valstybės perversmas trumpam ir nuvertė Chavezą iš prezidento posto 2002 metais, tenka pastebėti, jog jam sugrįžti į valdžią padėjo milijonai Venesueliečių ir lojalios karinės pajėgos, kas tik dar labiau padidino JAV priešiškumą prieš naftos turtingą valstybę. Kai 2013 metais Chavezas mirė nuo vėžio, jo demokratiškai išrinktas pasekėjas Nicolas Maduro tapo pagrindiniu taikiniu.

Trumpai apžvelgiant bei sekant JAV veiksmus Venesuelos atžvilgiu galima aiškiai pastebėti, jog karas vyksta tik iš vienos pusės. Venesuela niekada negrasino ar bandė imtis kokių nors veiksmų, idant pakenktų Jungtinėms Valstijoms ar jos interesams. Vis dėlto, šalis, valdoma Chavezo ir Maduro – dviejų prezidentų, dedančių pastangas išlaikyti valstybės suverenitetą ir turėti savo apsisprendimo teisę – ir toliau išlieka aukos vaidmenyje dėka didėjančių priešiškų veiksmų iš Vašingtono.

2002-2004 metai

Valstybės perversmas prieš šalies prezidentą Hugo Chavezą įvyko 2002 metų balandžio 11 dieną. Gauti dokumentai iš Jungtinių Valstijų informacijos laisvės akto departamento (FOIA) akivaizdžiai parodo kokią rolę JAV valdžia tame perversme vaidino, o taip pat, kaip finansiškai bei politiškai palaikė perversmo dalyvius.

Venesuelos naftos industrijos „lokautas“ ir ekonominis sabotažas buvo pradėtas nuo 2002 metų gruodžio ir tęsėsi iki 2003 metų vasario mėnesio. Pasibaigus vykdytam perversmui prieš Chavezą, Jungtinių Valstijų Valstybės Departamentas sukūrė specialų fondą, valdomą Nacionalinės Labdaros Demokratijai (NED) organizacijos, padėti opozicijai tęsti pastangas dėl prezidento nuvertimo. Jungtinių Valstijų Tarptautinio Vystymosi Institutas (USAID) įkūrė Iniciatyvinį Pereinamąjį Biurą (OTI) Karakase (Venesuelos sostinė) ir sudarė subrangos sutartį su Jungtinių Valstijų gynybos rangovu – Alternatyvia Plėtojimo Korporacija (DAI), prižiūrėti Venesueloje vykdomą veiklą ir paskirstyti milijonus dolerių antivyriausybinėms grupėms. Viso to rezultatas – 2002 metų gruodį paskelbtas „nacionalinis streikas“, sustabdęs naftos insdustriją ir privedęs prie didelių ekonominių nuostolių. 64 dienų trukmės streikas padarė daugiau negu 20 mlrd. dolerių žalos, tačiau net ir tai nepadėjo destabilizuoti Chavezo valdžios.

2004 metų barikados. 2004 metų vasario 27 dieną ekstremistinės antivyriausybinės grupės iniciavo smurtinius protestus Karakase siekiant nuversti prezidentą. Jie truko keturias dienas, buvo daug žuvusiųjų. Protesto lyderiai buvo apmokyti Jungtinių Valstijų Alberto Einšteino Instituto (AEI), kuris specializuojasi santvarkos keitimo taktikų ir strategijų klausimais.

2004 metų referendumas. Tiek NED, tiek USAID nukreipė milijonines lėšas į referendumo rengimo kampaniją siekiant atšaukti prezidentą Chavezą iš užimamo posto surengiant nacionalinį referendumą. Pasinaudojant lėšomis, Sumate grupė (suformuota 2002 metais), vadovaujama multimilijonierės Maria Corina Machado atliko rinkimų stebėtojų vaidmenį. Referendumą laimėjo prezidentas procentiniu santykiu 60 prieš 40.
Tuo tarpu Jungtinių Valstijų politinė apklausos kompanija „Penn Schoen Berland“ pateikė apklausos rezultatus, jog 59 procentai gyventojų nori, jog Chavezas pasitrauktų iš savo užimamų pareigų, o dieną prieš referendumą to norėjo 58 procentai. Išgirdę apie rezultatus prezidento naudai, kompanijos vadovai pareiškė, jog tai buvo „masinė apgaulė“, o jų ankstesni du Venesueloje pateikti apklausų rezultatai tiksliai atitiko galutiniame variante.
Pasak Ekonomikos ir Politikos Tyrimų Centro, 20 tūkst. respondentų sudarė didžiulę duomenų bazę, kurioje įsivėlė klaida skaičiavimo metoduose. Spaudoje „Penn Schoen Berland“ buvo kritikuojama dėl apklausos atlikimo, nes ji rėmėsi Sumate grupės narių pagalba. Minėta grupė organizavo prezidento atšaukimo veiksmus ir Venesuelos valdžios buvo laikoma, kaip nusistačiusi prieš Chavezą

2005 metai

Po pergalės referendume Jungtinės Valstijos sugriežtino savo poziciją Lotynų Amerikos valstybės atžvilgiu, kas lėmė Valstijų visuomeninį priešiškumą ir agresyvumą prieš Venesuelos valdžią. Štai keletas surinktų JAV valstybės oficialių asmenų pareiškimų apie Venesuelą:

2005 metų sausis: „Hugo Chavezas yra negatyvus veiksnys regione.“ – Condoleezza Rice.

2005 metų kovas: „Venesuela yra labiausiai nestabili ir pavojinga Lotynų Amerikoje.“ – Porter Gross, buvęs CŽV direktorius.

„Venesuela pradeda pavojingas ginklavimosi varžybas, kurios kelia pavojų regioniniam saugumui.“ – Donald Rumsfeld, buvęs gynybos sekretorius.

„Aš susirūpinęs dėl Venesuelos įtakos regione… SOUTHCOM remia Jungtinių Vadovų (Joint Chiefs of Staff – vyresniųjų uniformuotųjų lyderių institucija prie Jungtinių Valstijų Gynybos Departamento, kuri konsultuoja Gynybos Sekretorių, Tėvynės Gynybos tarybą, Nacionalinės Gynybos Tarybą ir Jungtinių Valstijų prezidentą kariniais klausimais) poziciją palaikyti „kariuomenė prie kariuomenės“ kontaktą su Venesuelos kariuomene… Mums reikia tarpusavio institucijų susitelkimo susitarti su Venesuela.“ – generolas Bantz Craddock, buvęs SOUTHCOM (Jungtinių Valstijų Pietų Komanda – viena iš devynių Unifikuotų Kovos Komandų prie Jungtinių valstijų gynybos departamento) vadas.

2005 metų liepa: „Kuba ir Venesuela didina nestabilumą Lotynų Amerikoje… Nėra jokių abejonių, jog prezidentas Chavezas konsoliduoja radikalias jėgas Bolivijoje.“ – Rogelio Pardo-Maurer, Vakarų Hempšyro Gynybos Sekretoriaus Padėjėjas – Asistentas.

„Venesuela ir Kuba didina radikalizmą regione… Venesuela bando pakenkti demokratinėms valdžioms regione bei apsunkinti situaciją Dominykos Respublikai.“ – Donald Rumsfeld, buvęs gynybos sekretorius.

2005 metų rugpjūtis: „Venesuelos teritorija yra saugus prieglobstis Kolumbijos teroristams.“ – Tom Casey, Valstybės Departamento atstovas.

2005 metų rugsėjis: „Darbo klausimas su prezidentu Chavezu yra sunkus ir nepertraukiamas, kaip, kitais atvejais, ir santykių palaikymas.“ – John Walters, Nacionalinės Politikos Tarnybos Narkotikų Kontrolės direktorius.

2005 metų lapkritis: „Demokratinių institucijų puolimas Venesueloje tęsiasi, o santvarka susidūrė su rimtu pavojumi.“ – Thomas Shannon, Valstybės sekretoriaus padėjėjas.

2006 metai

2006 metų birželis: „Venesuelos bendradarbiavimas tarptautinėje kampanijoje prieš terorizmą ir toliau išlieka menkas… Nėra aišku, kokio masto materialinę paramą Venesuelos valdžia suteikė Kolumbijos teroristams.“ – Valstybės departamento metinis pranešimas apie terorizmą.

„Jungtinių Valstijų valdžia per Prekybos Departamentą ir Jungtinių Valstijų Finansų Departamentą skiria sankcijas Venesuelai dėl jos įtartino vaidmens terorizmo atžvilgiu ir uždraudžia šaliai pardavinėti karinę ginkluotę.“

2006 metų liepa: „Hugo Chavezo Venesuela toleruoja teroristus savo teritorijoje…“ – Atstovų Rūmų Tarptautinio Terorizmo pakomitetis.

Jungtinės Valstijos didina karinį dalyvavimą Lotynų Amerikoje:

2006 metų kovas – liepa: Jungtinių Valstijų kariuomenė, su NATO palaikymu, surengė keturias dideles karines pratybas už Venesuelos krantų Karibų jūroje ir apsistojo Jungtinių Valstijų oro pajėgų bazėje Curacao. Pastovi kariuomenės dalis yra įsikūrusi Dominikos Respublikoje, o Curacao ir Aruba bazės sustiprintos.

Jungtinių Valstijų ambasada Karakase sudaro „Amerikietiškus kampus“ penkiose Venesuelos valstijose (Lara, Monagas, Bolivar, Anzoategui, Nueva Esparta), kurie yra propagandos, griovimo, špionažo ir infiltracijos centrai.

Jungtinių Valstijų ambasadorius William Brownfield sustiprina savo viešą priešiškumą Venesuelos valdžiai – opozicijai priklausančioms žiniasklaidos priemonėms duodamas dažnus sarkastiškus ir priešiškus komentarus.

NED ir USAID padidina finansavimą antivyriausybinėms grupėms.

2007 metai

2007 metų pradžioje Venesuela stipriai kritikuojama tarptautinės žiniasklaidos bei Jungtinių Valstijų valdžios atstovų dėl sprendimo nacionalizuoti CANTV (nacionalinė telekomunikacijų įmonė, kuri buvo privatizuota 1991 metais), Karakaso elektros tinklus ir Faja Orinoco naftos telkinius.

2007-ųjų gegužę, kritika Venesuelos atžvilgiu dar labiau suintensyvėjo, kuomet valdžia nusprendė nepratęsti visuomeninio transliavimo koncesijos sutarties populiariam opozicinės televizijos kanalui RCTV.

Stiprioji tarptautinės žiniasklaidos pusė iniciavo kampaniją prieš Venesuelą ir prezidentą Chavezą, pastarąjį vadindama diktatoriumi.

Privatūs distributoriai bei kompanijos pradėjo kaupti maisto atsargas ir kitus svarbiausius savo klientų perkamus produktus siekiant sukelti jų stoką ir paniką tarp gyventojų.

USAID, NED ir Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas per ambasadą Karakase kurstė, finansavo ir skatino dešiniojo politinio sparno jaunimo judėjimo iškilimą, o taipogi padėjo jam suformuoti palankų įvaizdį tarptautinių bendruomenių atžvilgiu, idant būtų deformuotas prezidento Chavezo populiarumas jaunimo tarpe.

Žmogaus Teisių Stebėtojų Organizacija, Inter-Amerikietiška Spaudos Asociacija ir Reporterių be Sienų Organizacija apkaltino Venesuelą pažeidžiant žmogaus teises bei raiškos laisvę.

2007 metų rugsėjis: Prezidentas George W. Bushas Venesuelą priskiria kaip šalį – tris metus iš eilės nebendradarbiaujančia kovoje su narkotikų prekyba, kas lemia papildomų ekonominių sankcijų įvedimą. Tuo tarpu Condoleezza Rice pareiškia, jog Jungtinės Valstijos nerimauja dėl Chavezo destruktyvaus populizmo.

2008 metai

2008 metų sausis: JAV ginkluotojų pajėgų Jungtinių Vadovų Štabo admirolas Mike Mullen susitinka su Kolumbijos prezidentu Alvaro Uribe, o po to su Gynybos ministru Juan Manuel Santos, Jungtinių Valstijų ambasadoriumi William Brownfield ir Kolumbijos Ginkluotojų Pajėgų vyriausiuoju vadu Freddy Padilla de Leon, bei spaudos konferencijos metu praneša esąs „susirūpinęs dėl ginklų, kuriuos įsigijo Chavezas“ ir, kad tai „gali destabilizuoti regioną“.

John Walters, JAV Nacionalinės Politikos Tarnybos Narkotikų Kontrolės direktorius, kartu su kitais penkiais kongresmenais ir ambasadoriumi Brownfield, Kolumbijoje susitinka su prezidentu Uribe ir praneša, jog Venesuelos valstybė yra „prisidėjusi prie narkotikų prekybos“, kas lemia „grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir aplinkinėms šalims“. Be viso to, jis išreiškia troškimą, kad Kongresas kuo greičiau ratifikuotų JAV ir Kolumbijos Laisvos Prekybos Susitarimą (FTA).

Condoleezza Rice, JAV valstybės sekretorė, kartu su Valstybės sekretoriaus padėjėju Thomas Shannon ir dešimčia kongreso narių iš Demokratų partijos, taip pat apsilanko Kolumbijoje, jog paspautų valdžios asmenis dėl FTA ir vėl įtrauktų Kolumbiją į savo konfliktą su Venesuela.

Prezidentas George W. Bush savo kalboje, skirtoje Jungtinių Valstijų Kongresui, pabrėžia FTA su Kolumbija svarbą, kuri kelia grėsmę „populistinėms“ ir „nedemokratinėms“ valdžioms Lotynų Amerikos regione.

2008 metų vasaris: SOUTHCOM siunčia karinių jūrų laivyno ketvirtąją flotilę (karinių laivų, povandeninių laivų ir lėktuvnešius, kurių nebuvo tuose vandenyse nuo šaltojo karo pabaigos) į Karibų jūrą.

Nacionalinės žvalgybos direktorius, generolas Mike McConnell paskelbia metinį grėsmių pranešimą, kur Venesuela įvardijama „pagrindine grėsme Jungtinėms Valstijoms vakarų pusrutulyje“.

Exxon Mobil (JAV tarptautinė naftos ir dujų korporacija) bando įšaldyti 12 mlrd. dolerių vertės Venesuelos aktyvų Londone, Olandijoje ir Olandijos Antilų salose.

Gynybos žvalgybos institucija, „dabartinių nacionalinio saugumo grėsmių“ pranešime Venesuelą klasifikuoja kaip grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui.

JAV Valstybės Departamento pranešime Venesuela kaltinama leidimu gabenti narkotikus, pinigų plovimu ir prisidėjimu prie narkotikų tranzito.

Jungtinių Valstijų Finansų Ministerijos Departamentas nepateikia jokių oficialių įrodymų, tačiau įvardija tris aukštus Venesuelos pareigūnus, kaip turinčius didžiausią įtaką narkotikų atžvilgiu. Tai karinės žvalgybos viršininkas – generolas Hugo Carvajal, civilinės žvalgybos pajėgų viršininkas – generolas Henry Rangel Silva, buvęs Vidaus reikalų ir Teisingumo ministras Ramon Rodriguez Chacin. JAV valdžia minėtosioms figūroms pritaiko sankcijas bei įtraukia į teroristinių asmenų sąrašą.

Jungtinių Tarpžinybinių Uždavinių Būrio Direktorius, užfrontės generolas Joseph Nimmich Bogotoje (Kolumbijos sostinė) susitinka su Kolumbijos ginkluotojų pajėgų generaliniu vadu.

2008 metų kovas: Kolumbijos armija įsiveržia į Kolumbijos Revoliucinių Ginkluotųjų Pajėgų (FARC) stovyklą džiunglėse, esančią Ekvadoro teritorijoje netoli sienos su Kolumbija, ir nužudo Raul Reyes (FARC tarptautinis atstovas, įkaitų paleidimo derybininkas, priešpriešinių institucijų laikomas FARC vado pavaduotoju) ir daugiau nei tuziną kitų žmonių, kurių tarpe keturi meksikiečiai.

Kolumbijos nacionalinės policijos viršininkas, generolas Jorge Naranjo praneša, kad iš vietos, kurioje buvo bombarduojama bei kur nužudytas Reyes su kitais asmenimis, buvo paimti nepažeisti nešiojamieji kompiuteriai, kurie rodo, jog Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas FARC pervedė daugiau nei 300 mln. dolerių, o taip pat suteikė didelį kiekį urano ir ginklų. Jokie kiti įrodymai visuomenei nebuvo pateikti ar parodyti. Ekvadoras taip pat apkaltinamas FARC palaikymu.

Venesuela mobilizuoja karines pajėgas ties siena su Kolumbija.

Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas pasiunčia lėktuvnešį, pavadinimu „Harry Truman“, į Karibų jūrą surengti karines pratybas skirtas apsisaugoti nuo potencialių teroristinių atakų ir galimų konfliktų regione. JAV prezidentas Bushas pareiškia, jog gins Kolumbiją nuo provokacijų iš Venesuelos pusės.

Prezidentas Uribe paskelbia pateiksiantis ieškinį Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui prieš Chavezą dėl genocido ir terorizmo rėmimo.

Bushas paprašo savo komandos teisininkų bei patarėjų peržiūrėti galimą Venesuelos įtraukimą į „valstybių, remiančių terorizmą“ sąrašą kartu su Kuba, Iranu, Sirija ir Šiaurės Korėja.

2009 metai

Gegužė: Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų dokumentas atskleidžia duomenis apie JAV karinės bazės konstrukciją Palanquero‘e, Kolumbijoje, kovoms prieš „anti-amerikietiškas“ valdžias regione. Palanquero bazė yra dalis kitų septynių karinių bazių, kurias JAV planuoja pastatyti Kolumbijoje po pasiekto dešimties metų susitarimo su valdžia.

2010 metai

Vasaris: Jungtinių Valstijų Nacionalinės Žvalgybos direktorius kasmetiniame pasaulinių grėsmių pranešime paskelbia, jog Venesuela yra „anti-amerikietiškas lyderis“ regione.

Valstybės Departamentas, per NED ir USAID, skiria daugiau nei 15 mln. dolerių Venesuelos antivyriausybinėms grupėms.

Birželis: Ispanijoje FRIDE institutas (Fondas Tarptautiniams Santykiams ir Užsienio Dialogui), finansuojamas NED, parodo, kad tarptautinės institucijos nukreipia nuo 40 iki 50 mln. dolerių per metus Venesuelos antivyriausybinėms grupėms.

Rugsėjis: Vašingtonas ratifikuoja sankcijas prieš Venesuelą dėl nebendradarbiavimo kovoje su narkotikais ar kare prieš terorą.

2011-2015 metai

Prezidentas Barack Obama sankcionuoja specialų kasmetinį 5 mln. dolerių fondą, skirtą palaikyti Venesuelos antivyriausybines grupes. 2015 metais Obama jį padidina iki 5,5 mln. dolerių.

NED tęsia paramą antivyriausybininkams skirdami maždaug po 2 mln. dolerių kasmet.

Kiekvienais metais JAV valdžia įtraukia Venesuelą į sąrašą šalių, kurios nebendradarbiauja kovojant su narkotikais ir terorizmu. Taip pat kasmetiniame žmogaus teisių pranešime Jungtinių Valstijų Valstybės Departamentas šalį klasifikuoja kaip pažeidžiančią žmogaus teises.

Po prezidento Hugo Chavezo mirties nuo vėžio 2013 metų kovo 5 dieną, Venesueloje buvo surengti nauji rinkimai, o naujuoju prezidentu tapo Nicolas Maduro, nugalėjęs savo oponentą vos 1,5 proc. rinkėjų balsų persvara. Opozicijos lyderiai surengė smurtines demonstracijas, kurių metu žuvo daugybė žmonių.

2014 metų vasarį smurtiniai protestai, vedami Leopoldo Lopez ir Maria Corina Machado reikalavimų nuversti Maduro iš prezidento posto, tęsėsi. Žuvo daugiau nei 40 žmonių. Lopezas buvo suimtas policijos dėl savo veiksmų per pasireiškusius smurto protestus. Tuo tarpu JAV valdžia pareikalavo jį tučtuojau paleisti.

2014 metų gruodį Obama skyrė sankcijas daugiau nei 50-čiai Venesuelos valdžios atstovų bei su jais susietiems asmenims, apkaltindamas juos pažeidžiant žmogaus teises ir esant korumpuotais. Jokie įrodymai, kad būtų patvirtinti tokie rimti kaltinimai, nebuvo pateikti. Prekybos departamentas taip pat išplėtė sankcijas uždrausdamas bet kokių produktų pardavimą, kurie būtų skirti kariniam panaudojimui, ryšium su tuo, jog Venesuelos ginkluotosios pajėgos įtariamos pažeidusios žmogaus teises.
2015 metų sausį JAV viceprezidentas Joe Biden perspėjo Karibų šalis, kad prezidento Nicolas Maduro valdžia netrukus bus įveikta ir dėl to jie turėtų atsisakyti savo nuolaidinės naftos programos su Venesuela ir PetroCaribe (daugumos Karibų valstybių naftos aljansas su Venesuela įsigyjant naftą lengvatinių mokėjimų sąlygomis).

Jungtinių Valstijų Valstybės Departamento atstovė Jen Psaki smerkia „politinių nuomonių skirtumo kriminalizaciją“ Venesueloje.

2015 metų vasarį Barack Obama atskleidė naują Nacionalinio Saugumo Strategiją ir įvardijo Venesuelą kaip grėsmę bei išreiškė paramą Venesuelos „piliečiams“ – šalies, kurios „demokratija yra pavojuje“.

Antivyriausybinių grupių lyderiai išplatino „pereinamąjį valdžios susitarimą“, įspėjantį, jog prezidento Maduro valdžia yra „baigiamajame etape“ bei įsipareigojo rekonstruoti valdžios ir socialines sistemas, pakeičiant ją į neoliberalų ir pro-komercinį modelį. Dokumentas buvo pasirašytas Maria Corina Machado, įkalinto opozicijos lyderio Leopoldo Lopez ir Karakaso mero Antonio Ledezma.

Vėliau bandytam vykdyti perversmui prieš Nicolas Maduro buvo sukliudyta, ko pasekoje sulaikyti tiek civiliai, tiek kariškiai. Maduro žiniasklaidai sakė, jog sulaikytiesiems asmenims buvo sumokėta amerikos doleriais, o vienam įtariamajam buvo duotas sutikimas suteikti vizą, leidžiančią atvykti į JAV, jeigu sąmokslas žlugs.

Antonio Ledezma yra suimtas ir kaltinamas sąmokslu nuversti valdžią. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų Valstybės Departamentas griežtai pasmerkė Ledezma sulaikymą ir kvietė regionines valdžias imtis veiksmų prieš Maduro administraciją.

Baltųjų Rūmų atstovas Josh Earnest neigė Venesuelos mestus kaltinimus JAV valdžiai dėl perversmo organizavimo prieš Nicolas Maduro ir juos pavadino absurdiškais. Visgi, tuo pačiu jis pridūrė, jog Finansų Ministerijos Departamentas ir Valstybės Departamentas svarsto variantus, galinčius nukreipti Venesuelos valdžią ta kryptimi, kuria ji, jų manymu, turėtų eiti.

Eva Golinger knygos „The Chavez Code“ autorė.

http://www.counterpunch.org/2015/02/26/us-aggression-against-venezuela/#_ftnref1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s