Saudo Arabijos oro atakos Jemene kursto nesutarimus Persijos įlankoje

Saudo-ArabijaUžsienio šalys, įsitraukusios į karą prieš Jemeną dažniausiai anksčiau ar vėliau to pradeda gailėtis. Naujausias Saudo Arabijos įsikišimas kol kas apsiriboja tik oro atakomis, tačiau numatomas ir galimas sausumos puolimas. Šios operacijos kodinis pavadinimas – Operacija Sprendžiamoji Audra (angl. Operation Decisive Storm), kuri greičiau atspindi Saudo Arabijos ir jos sąjungininkų tikslus Jemene, nei realią susiklosčiusią situaciją.

Iš tikrųjų, išsprendžiamas rezultatas yra mažiausiai tikėtina perspektyva Jemenui, lygiai taip pat kaip tai buvo Irake bei Afganistane. Politinė ypatybė, kuri sieja šias tris šalis yra ta, jog valdžia jose yra smarkiai pasidalinusi tarp skirtingų grupių, todėl jų neįmanoma nugalėti ar pristabdyti ilgesniam laikui. Saudo Arabija remia prezidentą Abd-Rabbu Mansour Hadi, tačiau jo staigus pralaimėjimas rodo, jog prezidentui trūksta organizuotos paramos.

Baiminamasi, jog tolimesni Saudo Arabijos ir Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos įsikišimai gali būti nukreipti prieš Jemeną, siekiant šioje šalyje atkurti galios balansą ir tuo pačiu užkirsti Houthis totalios pergalės kelią. Tačiau Saudo Arabijos ir Sunitų koalicijos veiksmai pasiteisins, jei Houthis – niekuomet nebuvę visiškai priklausomi nuo Irano – įsitrauktų į karą, kuriame taptų priklausomi nuo Irano ne tik finansiškai, tačiau ir politiškai bei karinės paramos atžvilgiu.

Maža to, Houthis, priklausantys Zaidžių sektai, ne visada Šiitų buvo matomi kitose šalyse, kaip dalis jų religinės bendruomenės. Vis dėlto, vadovaujant Sunitų koalicijai, Saudo Arabija žada internacionalizuoti Jemeno konfliktą ir pabrėžti jo religinio pobūdžio tarp Sunitų ir Šiitų aspektą.
Tuo tarpu, JAV pozicija šiuo atveju tampa tik dar painesnė. Vašingtonas stengėsi pavaizduoti savo vykdomą kampaniją prieš Al-Qaeda Arabijos pusiasalyje (AQAP), kaip sėkmingą. Skraidančių dronų atakos neva buvo nutaikytos į įtakingus Al-Qaedos atstovus, tačiau žeminantis Amerikos slaptojo karo Jemene rezultatas pasirodė praėjusią savaitę, kai JAV Specialiųjų operacijų personalas susprogdino savo sunkiąją įrangą ir pabėgo iš šalies į JAV įkurtą bazę Džibutyje. Taigi, galima teigti, jog Al-Qaeda Arabijos pusiasalyje tampa stipresne jėga dėka Sunitų smogiamųjų dalinių operacijų iš oro.
JAV politika atrodo prieštaringa visuose Vidurio Rytuose. Ji remia Sunitų pajėgas ir skatina priešintis Irano sąjungininkams Jemene, tačiau Irake daroma atvirkščiai. Praeitą ketvirtadienį JAV lėktuvai pradėjo pirmąsias atakas prieš Islamo valstybę (IS) Tikrito mieste, 140 km į šiaurę nuo Bagdado. Miestas keturias savaites buvo apsuptas 20 tūkst. asmenų sudarančios Šiitų nereguliariosios kariuomenės ir 3 tūkst. Irako karių, prieš kuriuos buvo priversti stoti keli šimtai ISIS musulmonų grupuotės kovotojų. Buvo pranešama, jog Šiitų kariai atsitraukė, tačiau neatrodė, jog toli. Iš tikrųjų, kova Tikrite buvo vykdoma Irano finansuojamos Šiitų nereguliariosios kariuomenės, kuriai padėjo JAV oro pajėgos. Taigi, net jei abi šalys yra konkurentės, pasirodo, lengvai gali tapti ir sąjungininkėmis.
Ko gero, JAV neturėjo kito pasirinkimo. Jei pastaroji dėl kokių nors priežasčių atsisakytų remti kovojančiuosius prieš IS, tai tik išeitų į naudą pačiai Islamo valstybės grupuotei. Visgi, skaičiai pasako daug: Irake yra 100 – 120 tūkst. Šiitų karių, palyginus su vos 12 Irako kariuomenės brigadų – apie 48 tūkst. karių, galinčių kautis, nors tikėtina, jog šis skaičius gali būti tyčia išpūstas. IS pradėjo jaunus vyrus šaukti į savo paties paskelbtą kalifatą jau nuo praėjusių metų spalio, ir manoma, jog pastaroji gali turėti daugiau nei 100 tūkst. kovotojų. Tiesa, jei JAV pasikliaus vien tik Irako valdžios ir Kurdų Peshmerga pajėgomis kovojant prieš IS, pasiekti pergalę bus sudėtinga.
Kodėl JAV visgi ėmėsi bombardavimo iš oro veiksmų Tikrite, buvusiame 200 tūkst. gyventojų mieste? Visų pirma, tai buvo vienintelis Bagdado vyriausybės pagalbos šauksmas. Manoma, kad JAV padarė išvadą, kaip ir pernai buvo padariusi 134 dienų apgulties Kobani mieste metu, jog negali leisti IS nugalėti Tikrite. Visų antra, jei operacija pasisektų, Vašingtonas nenorėtų, jog visi laurai atitektų vien tik Iranui ir Šiitų nereguliariajai kariuomenei.

Kitas motyvas yra tas, jog tiek JAV, tiek Iranas nori susigrąžinti Irako vyriausybės ir kariuomenės pasitikėjimą po pernai patirto triuškinamo pralaimėjimo prieš IS pajėgas. Irako kariuomenei nebuvo pavykę susigrąžinti nei vieno miesto iš IS nuo to laiko, kai pernai metų sausį buvo užgrobtas Fallujah miestas, 65 km į vakarus nuo Bagdado. Tiesa, keli gana riboti kariniai pasiekimai buvo iš nereguliariųjų kariuomenių pusės Bagdado kaimyninėse provincijose.

JAV vadovaujama tarptautinė koalicija prieš IS, taip pat turi kažką daryti, kad sustiprintų savo patikimumą. Nepaisant maždaug 2,5 tūkst. oro atakų, įvykdytų nuo praėjusio rugpjūčio, Islamo valstybė prarado mažai teritorijos. IS galbūt ir aptalžyta, tačiau grupuotė nerodo jokių pralaimėjimo ženklų.

The Independent vasario ir kovo mėn. apklausė eilę žmonių, neseniai palikusių IS grupuotę, ir, nors daugelis šiai grupuotei ir nerodė simpatijų, tačiau ir nepripažino, jog pastaroji bus sunaikinta didėjančio vidinio nepasitenkinimo arba išorinio kariuomenės spaudimo. Pagrindinė to priežastis – Sunitų Arabų bendruomenių nariams Irake ir Sirijoje nėra siūloma priimtina IS valdžios alternatyva. Jie visi yra įbauginti minties, jog gali tapti žudynių, kuriose IS grupuotės nariai nebus atskiriami nuo įprastų Sunitų, aukomis.

Dar viena gyvenimo IS kalifate ypatybė, išryškėjusi šiuose interviu buvo ta, jog ten viskas nepriekaištingai suorganizuota: apmokestinami atlyginimai ir pardavimai, šaukiami atitinkamo amžiaus jaunuoliai, kontroliuojamas švietimas ir negailestingai atsikratoma bet kokių atsiradusių varžovų. IS stabilumą galima būtų sudrebinti eile jos patiriamų karinių pralaimėjimų, tačiau iki šiol tai neįvyko.

Oro atakos pavertė kovą panašią į pusiau rezistencinę, kai nėra atsilaikoma prieš stipresnes oro pajėgas, o vikriai kontratakuojama, grupuotei persikėlus, arba jos ryšių linijoms tapus ilgesnėms ir labiau pažeidžiamoms. Patyrus sunkumus atsikovojant Tikritą, neatrodo, kad Mosulo susigrąžinimas bus įmanomas žvelgiant iš ilgesnės laiko perspektyvos. Atrodo, kad Irako vyriausybė nerodo jokio entuziazmo susigrąžinti Fallujah miestą, nors jis ir yra daug arčiau sostinės.

Kad ir kas nutiktų Irake ir Jemene, politinė temperatūra šiuose regionuose itin kyla. Žvelgiant iš Saudo Arabijos ir jos sąjungininkų kampo, Iranas ir Šiitai yra pasiruošę tapti dominuojančia arba viena įtakingiausių jėgų keturiose Arabijos sostinėse: Bagdade, Damaske, Beirute ir Sanoje. Sunitai Irake ir Sirijoje painiai ir lemtingai sieja savo ateitį su IS ir kitomis Al-Qaeda tipo organizacijomis. Jos turi karinę jėgą, bet taip pat turi ir daug galingų priešų.

Konfrontacija tarp Sunitų ir Šiitų, o taipogi tarp Saudo Arabijos ir jos sąjungininkų bei Irano ir jo sąjungininkų, tampa vis gilesnė ir labiau militarizuota. Plečiantis šiems konfliktams, tikimybė sukurti bendrą frontą, kuris galėtų sunaikinti Islamo Valstybę, mažėja sulig kiekviena diena.

Patrick Cockburn – Airių žurnalistas, Viduriniuosiuose Rytuose dirbantis korespondentu nuo 1979-ųjų.

Šaltinis:

http://www.independent.co.uk/voices/saudi-arabias-airstrikes-in-yemen-are-fuelling-the-gulfs-fire-10141323.html

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s