Radiacijos pavojus kelia susirūpinimą ir ginčus Irake

radiacijaIrako Nacionalinės Sąjungos rinkimų koalicija ir jos narys Hasanas Salemas (Hassan Salem) teigia, kad radiacijos lygis kai kuriose Irako vietose – įskaitant ir tankiai apgyvendintą sostinę – yra prilyginamas ekologinei katastrofai, kurią privaloma ištirti ir likviduoti.

Tiesą sakant, taršos lygis dėl žmogiškojo faktoriaus kyla kartais, kadangi atrandama vis daugiau radioaktyvių karinių liekanų. Vaikai, to nežinodami, bet smalsumo vedami, randa įvairiausių paliktų apšvitintų atliekų, tokių kaip transporto priemonės ar karinė įranga. Metalo laužo prekiautojai, tarp kurių yra ir jau minėtų vaikų, prisideda prie taršos plitimo, o taip pat ir nieko neįtariantys fabrikų darbuotojai, kurie degina užterštas plytas krosnyse senoviniu būdu.

Pasak Salemo, tai paaiškina, kaip radiacijos lygis Kasros va Atašo (Kasra wa Atash) rajone, netoli Sadro priemiesčio šiaurės rytų Bagdade, viršija normalų net 62 procentais.

Kiek anksčiau šį mėnesį Salemas Badr News naujienų agentūrai sakė, kad Sadro priemiesčio gyventojai pateikė eilę nusiskundimų Sveikatos ir Aplinkos apsaugos ministerijai šiuo klausimu, tačiau pastaroji niekaip į tai nereagavo.

Sausio 28 dieną rinkiminė koalicija pareikalavo, kad pranešimai apie radiacinę taršą būtų ištirti. Ši teršalų problema nuolat ir pakartotinai vis buvo iškeliama nuo to laiko, kuomet 1980-1988 metų laikotarpiu vyko karas tarp Irako ir Irano, vėliau, 1990-1991 metais, vyko pirmasis Persijos įlankos karas (Irakas aneksavo Kuveitą), o 2003 metais sekė JAV invazija į Iraką.

Akademinis tyrinėtojas Kazemas al-Mikdadis (Kazem al-Mikdadi), Arabų atvirosios akademijos Danijoje aplinkosaugos departamento vadovas, Al-Monitor sakė, kad Irakiečiai nuo radioaktyviosios taršos – daugiausiai urano – nebuvo apsaugoti daugiau nei 20 metų bei paminėjo, jog jokių rimtų priemonių kol kas nesiėmė nei viena iki tol buvusi ir dabar esama valdžia.

Pasak sausio 26 dienos žiniasklaidos pranešimų, 1 tūkstantis šeimų yra priverstos kvėpuoti užterštu radiacija oru Sadro priemiestyje. Daktaras Ali al-Tajis (Ali al-Taie), vienas iš priemiesčio gyventojų, Al-Monitor teigė, kad radioaktyvios taršos sukeliamos ligos prasidėjo gana senai – perduodant uždraustą karinę įrangą, kitas karines liekanas ir karinę pramonę, dar valdant Sadamui Huseinui (Saddam Hussein). Nepaisant to, valdžios institucijų tai niekada pakankamai nedomino, tad ir jokių veiksmų nebuvo imtasi.

Sausio 29 dieną surengtoje spaudos konferencijoje Džavadas al-Šamaris (Jawad al-Shammari), Irako vyriausiosios komisijos dėl žmogaus teisių biure (esančiame Bagdade) žiniasklaidos direktorius, teigė, kad buvo pasiųsta sudaryta speciali grupė, turėjusi nustatyti ar yra kancerogeninės radiacijos pėdsakų Bagdado priemiestyje (kas buvo patvirtinta – aut. past.), tačiau, kiek vėliau, Al-Monitor paminėjo, kad vien tik Sadro priemiesčiui reikėtų skirti 42 tūkst. dolerių, jog būtų surinktos radioaktyvios atliekos, kurių pagrindą sudaro apleista karinė aparatūra, ir perkeltos į nuošalesnę vietą.

Jis taip pat pridėjo, kad siekiant tinkamai apsaugoti visų piliečių teises gyventi saugioje aplinkoje, Vyriausioji komisija pareikalavo ištirti visas Irako vietoves idant būtų aptikti ir pašalinti radioaktyvūs šaltiniai juos užkasant. Valdžia kol kas dar į šį reikalavimą nesureagavo.

Parlamento narys Adelas Rašašas al-Mansuris (Adel Rashash al-Mansouri), atstovaujantis Basros provinciją, esančią Irako pietuose, teigė, kad 75 proc. mirčių nuo vėžio yra įtakojami radiacinės taršos.

Aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Džasimas Abdul Azizas Hamadis al-Falahis (Jassim Abdul Aziz Hamadi al-Falahi) kalbėdamas apie taršą mūšio zonose ir paliktą radioaktyvią karinę įrangą pareiškė, jog situacija kontroliuojama bei pridėjo, kad tokios vietos yra įslaptintos ir izoliuotos. Be viso to, daugumą jų tikrina Tarptautinė Atominės Energijos Agentūra.

Falahis taip pat paminėjo, kad Irako valstybė nėra nedirbanti šiuo klausimu, kadangi keletas specializuotų tarnybų tikrina radioaktyvios taršos lygį ir paviršinį plotą. Šiuos darbus atlieka Irako Radioaktyvių Šaltinių Priežiūros Institucija, Radiacijos Apsaugos Centras ir Radioaktyvių Atliekų Tvarkymo ir Valdymo Direktoratas, prijungtas prie Mokslo ir Technologijų ministerijos.

Be viso to, jis sakė, jog užterštos teritorijos yra išskirtos į dvi dalis. Pirmajai priskiriami griuvėsiai ir karinės atliekos, kurias periodiškai tikrina Tarptautinė Atominės Energijos Agentūra, veikianti pagal savo standartus. Antroji apima teritorijas, kur buvo panaudotos nusodrintos urano bombos – jų priežiūra priskirta Radiacijos Apsaugos Centrui.

Kaip dalis Irako pastangų nustatant ir adresuojant radioaktyvios taršos priežastis, sausio mėnesį buvo paskelbta Babilono universiteto atlikta akademinė studija, kurios metu buvo atskleista esama radioaktyvi tarša grunte daugelyje Babilono provincijos, esančios centriniame Irake, vietų, kaip ir Bagdado pietuose – įskaitant tekstilės fabriką, Musaibo ir Aleksandrijos komunalines įmones, automobilių kompaniją ir Hatino industrinę infrastruktūrą. Babilonas – tai ta vieta, kur Sadamo režimas įsteigė gausų kiekį karinės gamybos įmonių.

Visgi, pasak tyrinėtojo Mohamedo Hasano Hamzos (Mohamed Hassan Hamza), pats Bagdadas nėra tokia užteršta teritorija. Jis teigė, kad taršos lygio tarp Bagdado ir Babilono provincijos nėra.

Sveikatos komiteto bei parlamento narys Hanis al-Okabis (Hani al-Oqabi) irgi suabejojo radioaktyvios taršos įtaka ir pasipylusiais negatyviais rezultatais. Al-Monitor jis sakė, kad užterštos vietos apribotos ir stebimos, o didžiausia taršos konsentracija yra vakariniuose ir pietiniuose regionuose. Jo teigimu tai, kas buvo publikuota žiniasklaidoje yra perdėjimas, o ženklų dėl padidėjusių vėžio susirgimų nėra.

Nepaisant to, dauguma ekspertų linkę su tuo nesutikti.

Pasak 2006 metų Associated Press straipsnio, 2005 metais Juntinės Tautos identifikavo daugiau nei 300 užterštų vietovių Irake, o kad jos būtų išvalytos, jeigu visgi kada nors bus dedamos tarptautinės pastangos tai padaryti, reikia ne vienerių metų ir mažiausiai 40 mln. dolerių.

Atsižvelgiant į radioaktyvių medžiagų kai kuriose vietose plitimą bei kai kurių oficialių pareigūnų problemos neigimą, atrodo, jog būtina reikalauti skaidrumo ir tarptautinių ekspertų lankymosi siekiant išsiaiškinti ir prižiūrėti susidariusią padėtį, kadangi šalies piliečių pasitikėjimas neturint tikslių šio reiškinio duomenų, menksta.

Adnanas Abu Zydas (Adnan Abu Zeed) – Irako rašytojas ir žurnalistas. Turi įgijęs inžinerinės technologijos mokslinį laipsnį Irake ir žiniasklaidos technikos mokslinį laipsnį Olandijoje.
Šaltinis: http://www.al-monitor.com/pulse/originals/2017/02/radioactive-contamination-remnants-war-pollution.html#ixzz4Zd1k5MZq

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s