Jemeno konflikto analizė

JemenasValdžios veikimas Jemene ir taip buvo sena problema, tačiau Husių puolimas 2014 metų pabaigoje nuvertė iš posto prezidentą Abd-Rabu Mansurą Hadį (Abd-Rabbu Mansour Hadi) tuo metu, kada Jungtinės Valstijos tikėjosi, kad jo vyriausybė taps svarbiu partneriu kovoje su terorizmu.

Irano palaikomų Husių puolimas ženkliai pakenkė Jungtinių Valstijų kovai su terorizmu.

Valdžios veikimas Jemene ir taip buvo sena problema, tačiau Husių puolimas 2014 metų pabaigoje nuvertė iš posto prezidentą Abd-Rabu Mansurą Hadį (Abd-Rabbu Mansour Hadi) tuo metu, kada Jungtinės Valstijos tikėjosi, kad jo vyriausybė taps svarbiu partneriu kovoje su terorizmu.

Svarstoma, kiek realiai artimi Husių ir Irano tarpusavio santykiai. Kai kurie argumentuoja, jog Husiai neturėtų būti laikomi Irano teroristine trečiąja šalimi kaip kad Hezbola. Visgi, žvelgiant atidžiau – Husiai turi savo kultūrą ir tradicijas – nekyla jokių klausimų, kad Iranas ir Husiai yra sąjungininkai. Ir šiuo atveju Iranas suinteresuotas veikti su Husiais prieš Saudo Arabijos palaikomas pajėgas Jemene bei, taipogi, skatina Husių antpuolius Sauditų karalystėje.

JAV vyriausybė senai suvokė, kad Iranas yra vienas iš dviejų pagrindinių Husių rėmėjų. (Kitas yra buvęs Jemeno prezidentas Ali Abdula Salehas (Ali Abdullah Saleh) ir jo išvystytas tinklas, kuris bus aptartas žemiau apačioje). Valstybės Departamentas, savo 2012 metų pranešime apie terorizmą pažymėjo:[1]

Iranas aktyviai remia Husių genties narius šiaurės Jemene, tame tarpe veiksmais, siekiant sukurti karinę galią, galinčią pozicionuoti didesnę grėsmę saugumui ir stabilumui Jemene bei aplinkiniame regione. 2012 metų liepą Jemeno Vidaus Reikalų Ministerija suėmė asmenis įtariant juos priklausius Irano šnipų tinklui, vadovaujamam buvusio Irano Islamo Revoliucijos Gvardijos (IRG) nario.

Perspėjimas pasirodė buvęs tikslus, kadangi Husiai, praėjus dvejiems metams, pasiekė reikšmingų rezultatų. JAV ir jos sąjungininkai perėmė daug Irano ginklų siuntų, kaip pranešama, skirtų Husiams.[2] Vyresnieji JAV pareigūnai pakartotinai užsimindavo apie Irano teikiamą pagalbą. Praėjusių metų pabaigoje Reuters pranešė, kad „Iranas padidino ginklų siuntas Husiams“, apimančias „raketas ir smulkius šaunamuosius ginklus“.[3]

2015 metų rugsėjį tuometinis Gynybos Sekretorius Eštonas Karteris (Ashton Carter) įtraukė į sarašą Amerikos „esminius interesus regione“. Tarp jų, pasak Karterio, buvo „Saudo Arabijos palaikymas siekiant apsaugoti jos teritoriją ir žmones nuo Husių rengiamų atakų bei remti tarptautines pastangas siekiant užkirsti Irano letalinės įrangos siuntų patekimą Husiams ir Saleho karinėms pajėgoms Jemene“.[4] Husiai į tai atsakė paleisdami raketas į Amerikos ir taip pat kitų šalių, veikiančių kartu su JAV, laivus.

salehas

Buvęs prezidentas Ali Abdula Salehas ir jo šalininkai veikė siekdami pakenti prezidento Hadžio vyriausybei.

Buvęs prezidentas Salehas ir jo sūnus susivienijo su Husiais, kad sukliudytų bet kokiai galimybei Jemene atsirasti stabiliai politinei raidai. 2014 metais JAV Iždo Departamentas ėmėsi poveikio priemonių prieš  Salehą ir du Husių karo vadus, apibūdindamas juos kaip „politikos darkytojus“.[5] Salehas, po jo nuvertimo iš prezidento posto 2012 metais, tapo vienu pagrindinių Husių smurto rėmėjų ir suteikė jiems tiek finansinę tiek politinę paramą.[6] Tuomet, 2015 metų balandį, Iždo Departamentas ėmėsi priemonių prieš Saleho sūnų – Ahmedą Ali Salehą (Ahmed Ali Saleh).[7] Jaunesnysis Salehas buvo Jemeno Respublikos Gvardijos vadas, tačiau jį iš posto patraukė Hadis. Nepaisant to, Ahmedas Ali Salehas „išlaikė reikšmingą įtaką Jemeno kariuomenėje“ ir „suvaidino pagrindinę rolę palengvindamas Husių kariuomenės ekspanciją“.

al-qaeda

Al-Kaida Arabijos Pusiasalyje (AKAP) stengiasi įkurti Islamo valstybę Jemene.

Al-Kaida (al-Qaeda) siekia įsteigti Islamo emyratą keliose šalyse ir regionuose – Afganistane, Šiaurės ir Vakarų Afrikoje, Somalyje, Sirijoje ir Jemene. Kitaip nei jos varžovė Islamo Valstybė (ILIV), al-Kaida pasirinko ilgalaikį metodą valstybės kūrimui. AKAP pradėjo realizuoti savo šariato versiją Jemene, ne reklamuodama žiauraus įstatymo išraiškų, prisibijodama gyventojų atstūmimo. Nepaisant to, nuo 2015 metų balandžio iki 2016 metų balandžio AKAP kontroliavo didžiąją dalį pietų Jemeno, įskaitant ir Mukalos miestą, kur, kaip skelbiama, uždirbo dideles pajamas per surinktus mokesčius. AKAP pajėgos tiesiog tarsi išnyko, kai Arabų vadovaujama koalicija įžengė į Mukalą ir kitas teritorijas. Taip pasielgdama AKAP save pavaizdavo kaip vietos gyventojų gynėja ir liko gyventi, kad galėtų kautis kitą kartą. Grupuotė yra gebanti užimti daugiau teritorijos bet kuriuo metu.

AKAP nėra tik al-Kaidos atšaka – tai pati al-Kaida.

Dar prieš tampant regionine tarptautinės al-Kaidos organizacijos atšaka, AKAP priglaudė vyresniuosius al-Kaidos vadovus, kurie yra atsakingi už įvykius, nutikusius už Jemeno ribų. Pavyzdžiui, Nasiras al-Vahišis (Nasir al-Wuhayshi), nužudytas 2015 metais, buvo tiek AKAP emyras, tiek al-Kaidos vadovas. Mirties metu al-Vahišis užėmė al-Kaidos globalių operacijų emyro pavaduotojo postą. 2014 metų pradžioje iškilo Islamo valstybė deklaravusi kalifatą didelėse Irako ir Sirijos teritorijose. Kai kurie klaidingai prognozavo, kad AKAP dalis narių dezertyruos pas ILIV vadovą Abu Bakr al-Bagdadį (Abu Bakr al-Baghdadi), kadangi žuvo al-Vahišis. Tokia prognozė buvo paremta pribloškiančiu neišmanymu apie AKAP organizaciją ir aklai tikint, kad AKAP lojalumas al-Kaidai buvo išreikštas tik vieno vienintelio žmogaus. Al-Vahišio posto perėmėjas Kasimas al-Reimis (Qasim al-Raymi) skubiai patvirtino savo ir AKAP lojalumą al-Kaidos vadui Aimanui az-Zavahiriui (Ayman az-Zawahiri). Al-Kaidos veteranai ir naujos kartos šalininkai džihadistai greitai įsiliejo į AKAP gretas.

Jungtinės Valstijos nužudė eilę AKAP lyderių, tačiau grupuotė efektyviai juos pakeisdavo ir, tikėtina, turi galinčiųjų pakeisti atsarginių suolelį.

Al-Vahišis buvo vienas iš kelių vyresniųjų AKAP lyderių, nužudytų per vykdytą dronų kampaniją 2015 metais. Nuo to laiko žuvo daug AKAP vyresniųjų lyderių, tačiau organizacija greitai juos pakeitė al-Kaidos veteranais – al-Reimiu, buvusiu Gvantanamo kaliniu Ibrahimu al-Kosiu (Ibrahim al-Qosi), Ibrahimu al-Bana (Ibrahim al-Banna) ir kitais. Į daugumą AKAP sukilėlių organizacijos, įskaitant ir vidurinės grandies vadovybę, nebuvo sistemingai taikomasi ir ji, kaip vienis, nesumenko. AKAP vis dar grasina Vakarams, tačiau didžiausi jos resursai skiriami rengiant maištus ir kuriant valstybę Jemene. Nesenai Jungtinės Valstijos padidino savo atakų iš oro kampaniją bombarduodamos AKAP pozicijas 40 kartų daugiau jau šį mėnesį. Šiomis oro atakos siekiama dalinai susilpninti AKAP partizaninę armiją, bet norint tai padaryti reikės daugiau nei vien tik bombų mėtymo. Be efektyvios vyriausybės, atstovaujančios Sunitų genčių daugumą ir žmones, AKAP ir toliau pozicionuos save, kaip teisėtą daugumos teritorijų Jemene šeimininką.

Al-Kaida giliai įsišaknijusi Jemene.

Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) ir Aimano az-Zavahirio vyrai pamatus Jemene pradėjo tiesti 1990 metų pradžioje, o gal ir dar anksčiau. Pats az-Zavahiris su savo bendražygiais iš Egipto Islamiškojo Džihado (EIG) leido laiką Jemene, kuris sutapo su bin Ladeno vykdoma operacija 1990 metais. Az-Zavahiris, jo brolis ir draugai iš EIG įkūrė operacijų bazę Jemene. Vienas EIG veteranų, Ibrahimas al-Bana, JAV vyriausybės praėjusių metų pabaigoje buvo įvardintas vyriausiuoju AKAP lyderiu.[8] 1992 ar 1993 az-Zavahiris nurodė al-Banai prižiūrėti al-Kaidos administracijos reikalus Jemene užmezgant santykius su visų įžymių ir genčių šeichų studentais.[9] Tas vyko daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus. Al-Bana, AKAP bendraįkūrėjas, tęsia vadovavimą džihadistams šalyje iki pat šių dienų.

Nuo to laiko, kai al-Bana pirmą kartą buvo pasiųstas į šalį 1990 metų pradžioje, al-Kaida patyrė daugybę nesėkmių Jemene. Nepaisant to, džihadistų ištvermingas būdas neabejotinai davė vaisių. Neįvardintas JAV kariuomenės pareigūnas nesenai paaiškino, kad AKAP meistriškai išnaudojo neramumus Jemene, kad sustiprėtų ir labiau padidintų savo narių skaičių ir jų apmokymus.[10] Tas pats pareigūnas pareiškė, jog AKAP grupuotės bendrą koncentraciją sudaro mažatūkstantiniai kiekiai, tačiau perspėjo, kad dauguma iš tų narių yra Jemeniečiai, tad jie gali prie savęs prijungti ten esančias gentis.

Su visa pagarba Jemene dislokuotiems kariams, toks pateiktas AKAP pajėgų vertinimas gali arba negali būti tikslus. Jungtinės Valstijos nepakankamai įvertino džihadistų organizacijų dydį praeityje, įskaitant Islamo valstybe (ILIV) ir al-Kaidą Afganistane. AKAP išlaiko didelį paramos tinklą Jemeno visuomenėje, kas jiems leidžia regeneruoti savo pajėgas ir tęsti džihado augimą nepaisant daug metų trunkančių kovų skirtinguose frontuose.

JAV Iždo Departamentas bendrais bruožais nusakė AKAP lėšų rinkimo aparato dalis, skirtas teroristinėms operacijoms.[11][11][11] Iždo atlikta analizė atskleidė į tai įsivėlusius genčių politikus, Persijos įlankos lėšų skyrimą ir vietos bankininkus, kurie padėjo AKAP kurstyti karą Jemene.

Osamos bin Ladeno stovykloje rasti dokumentai atskleidė, kad al-Kaida stengėsi palaikyti draugiškus santykius su gentimis ir vengti klaidų, padarytų Irake, kuomet dabartinės Islamo valstybės pirmtakai atitolo nuo genčių lyderių.[12] Tad, šiuo atveju yra sudėtinga išmatuoti ideologinio palaikymo mastą AKAP tarp Jemeno genčių. Visgi, džihadistams nereikia pagrindinių genčių, kad jos pilnai aukotųsi dėl jų tikslų. Kartais atsiradus įtampoms, AKAP gaudavo papildomų privilegijų iš genčių dėl jų dažno nenoro palaikyti vyriausybės pajėgas prieš džihadistus.[13]

Kai kurie genčių lyderiai artimai bendradarbiaudavo su AKAP – kartais taip stipriai, kad net būdavo integruojami į organizacijos infrastruktūrą. Visa tai privedė prie keblios situacijos kai AKAP lyderiai būdavo Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Hadžio vyriausybės partneriais kovoje su Husiais. Pavyzdžiui, per reidą prieš AKAP sausio mėnesį JAV pajėgos nužudė iškilų genties lyderį Šeichą Abdelą-Raufą al-Dhahabą (Sheikh Abdel-Raouf al-Dhahab). Associated Press (AP) pranešė, kad kariuomenės pareigūnai, genčių žymūs asmenys ir giminaičiai teigė, jog al-Dhahabas trumpam, prieš reidą, susitiko su Hadiso vyriausybės kariuomenės personalo vadu.[14] Fahdas al-Kasis (Fahd al-Qasi), Dhahabo aukščiausias patarėjas, palydėjo pastarąjį į susitikimą ir vėliau patvirtino, kad jis įvyko: „Per penkias dienas trukusias derybas su kariuomene, al-Dhahabas – vadovaujantis 800 genties kovotojų – gavo apie 15 mln. Jemeno rialų (60 tūkst. dolerių), kad sumokėtų savo vyrams už tai, jog jie kovotų prieš sukilėlius, – teigė al-Kasis ir du pareigūnai.“ Al-Kasis pristatė pinigus kovotojams likus kelioms valandoms iki reido pradžios.[15]

AKAP taip pat gavo naudos iš ilgalaikių ryšių palaikymo su Šeichu Abdulu Madžidu al-Zindaniu (Abdul Majeed al-Zindani) ir jo tinklu. JAV Iždo Departamentas pirmą kartą al-Zindanį įvardijo teroristu 2004 metais, charakterizuodamas jį kaip Osamos bin Ladeno šalininką ir al-Kaidos rėmėją.[16] 2013 metai Iždo Departamentas pareiškė, kad al-Zindanis teikė „religines konsultacijas“ AKAP operacijoms.[17][17] Al-Zindanis buvo iškilus Islaho (Islah), Jemeno politinės partijos susietos su Musulmonų Brolija, lyderis. Saudo Arabija ir Islaho partija turi gana ilgus ryšius, kurie buvo atšąlę netolimoje praeityje. Visgi, Husiams sėkmingai besiveržiant per Jemeną Saudo Arabija vėl įtraukė Islaho partiją į savo užantį.[18] Pats al-Zindanis su Sauditais palaikė draugiškus santykius.[19]

Al-Zindanis yra al-Imano Universiteto, kuris veikė kaip džihadistų verbavimo tinklas, įkūrėjas. Kai kurie al-Kaidos lyderiai ne visada buvo patenkinti šio pagyvenusio žmogaus ideologija, tačiau vienas laiškas, atrastas bin Ladeno Abotabado stovykloje parodo, kodėl al-Kaida viešai jo nekritikavo. „Teisybės dėlei, reikšmingas kiekis modžahedų, kurie patekdavo į džihado kovos lauką, buvo apmokyti arba paruošti būtent jo – ypač nauji Rusijos atsivertėliai į Islamą, persikėlę iš Rusijos į Jemeną ir kuriam laikui likdavę al-Imano Universitete bei vėliau, su savo šeimomis, persikeldavę į Džihado mūšio lauką,“ – 2008 metų kovą rašė vienas vyresnysis al-Kaidos lyderis.[20] Kad ir kokių nesutarimų kartais kildavo tarp al-Kaidos ir al-Zindanio – jis ir jo platus tinklas aprūpindavo AKAP vykdomas operacijas vertingu pastiprinimu.

Pateikta informacija suteikia glaustą AKAP tinklo Jemene veikimą parodant, kodėl jis išlieka galinga jėga. ILIV taip pat, tik žymiai mažesniu veikimu, įsigalėjo Jemene. Islamo valstybės vyrai gali surengti didelius išpuolius, ypač prieš lengvus taikinius – tokius kaip turgūs ir laidotuvės. AKAP vengia tokių operacijų žvelgdama į jas kaip žalingas jų vykdomiems procesams, kurie yra paremti siekiu įgyti daugiau palaikymo džihadistų grupuotei.

Demokratijos Gynimo Fondo pranešimas Kongrese Jungtinių Valstijų Senato Užsienio Santykių Komitetui [2017 m. kovo 9 d., Vašingtonas – pranešėjas: Tomas Džoselinas (Thomas Joscelyn)] 

Šaltinis: FDD’s LONG WAR JOURNAL

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s