Analizė: reorganizavosi al-Kaidos grupuotės vakarų Afrikoje

Jama'at Nusrat al-Islam wal-MusliminKovo 2 dieną Sahelyje buvo paskelbta apie al-Kaidos (al-Qaeda) grupuočių susijungimą. „Islamo ir Musulmonų palaikymo grupė“ (Jama’at Nusrat al-Islam wal-Muslimeen) suvedė keturias skirtingas al-Kaidos organizacijas po vienu stogu. Ansar ad-Din (Ansar Dine), al-Murabitun (al-Mourabitoun) ir al-Kaidos Islamiškajame Magribe (AKIM) (al-Qaeda in the Islamic Maghreb) Sacharos atšaka yra dalis naujo junginio. Masinos Išsivadavimo Frontas (Macina Liberation Front), Ansar ad-Din atšaka, taip pat figūruoja sudėtyje.

Vadovauja šiai naujai grupei Ijadas Ag Galis (Iyad Ag Ghaly), ilgalaikis Ansar ad-Din lyderis. Ag Galis, Malio Tuaregų džihadistas, daugiau nei septynias minutes trunkančiame vaizdo įraše paaiškino susijungimo būtinumo priežastis ir akcentavo, jog grupuotė yra al-Kaidos tarptautinio tinklo dalis.

„Šia palaiminga proga mes atnaujiname savo lojalumo įsipareigojimą (bajatą) mūsų garbingiesiems emyrams ir šeichams: Abu Musabui Abdelui Vadudui (Abu Musab Abdel Wadoud), mūsų mylimam ir išmintingam šeichui Aimanui az-Zavahiriui (Ayman az-Zawahiri) ir… Islamo Emyrato Afganistane emyrui Mulai Haibatula Achundzadai (Mawlawi Hibatullah Akhundzada), lai Alachas juos saugo ir palaiko,“ – sakė Ag Galis.

Ag Galio išreikštas lojalumas visiškai atitinka al-Kaidos globalaus tinklo struktūrą.

Al-Kaidos bajatas

Abu Musabas Abdelas Vadudas, dar žinomas kaip Abdelmalekas Drukdelas (Abdelmalek Droukdel), yra AKIM emyras. Jis, al-Kaidos vyresniojo lyderio vardu, atsakingas už džihadistų veikimo pastangų priežiūrą šiaurės ir vakarų Afrikoje. Kaip ir kiti emyrai, taip ir Vadudas davė priesaiką (bajatą) az-Zavahiriui – pasauliniam al-Kaidos vadovui. Savo ruožtu az-Zavahiris savo lojalumą išreiškė Talibano lyderiui Mulai Haibatula Achundzadai.

Talibanas Mulą Haibatula Achundzadą įvardijo kaip savo emyrą 2016 metų gegužę, po jo pirmtako Mulos Achtaro Mohamado Mansuro (Mullah Akhtar Mohammad Mansour) nužudymo Pakistane per Jungtinių Valstijų surengtą drono ataką. Mansuras Talibano lyderio postą perėmė iš jo steigėjo Mulos Mohamedo Omaro (Mullah Mohammed Omar). Pats Omaras mirė 2013 metais, tačiau Talibanas nepripažino jo mirties iki 2015 metų vidurio.

Al-Kaidos vyriausieji lyderiai, Osama bin Ladenas (Osama bin Laden) ir Aimanas az-Zavahiris, buvo ne kartą davę bajatą Talibano emyrui – tas buvo daroma dar prieš rugsėjo 11 įvykius. Nors jie buvo lojalūs Talibano vadui, tačiau maža įrodymų, kad Talibanas dirigavo al-Kaidos operacijas už Afganistano ribų. Visgi, al-Kaida formaliai gaudavo Talibano vadovo leidimą vykdyti savąjį džihadą visame pasaulyje. Be to, al-Kaida Mulą Haibatula Achundzadą, kaip ir buvusius prieš jį Mansurą bei Omarą, vadina Ištikimuoju Emyru (Amir al-Muminin) – toks titulas dažniausiai priskiriamas Musulmonų kalifui.

Ag Galis bin Ladeno ir az-Zavahirio įdėtas ir dedamas pastangas vaizduoja kaip esminę Islamo istorijos dalį. Jis teigia, kad „grupė, susidedanti iš mokslo ir džihado žmonių, atgaivino Pranašo suną tarp Islamo umos (pasaulinės musulmonų bendruomenės). Pasak jo, šios grupės nariai „atkakliai ir ištvermingai toliau veikė“ jiems kenkiant ir niekada nepasidavė. Minėtosios grupės „viršuje“ figūruoja „du šeichai modžahedai“ – bin Ladenas ir az-Zavahiris. Ag Galis prašė Alacho „apsaugoti“ az-Zavahirį, kad pastarasis galėtų „iškelti džihado vėliavą prieš Kryžiuočius ir suvienytų al-Kaidą“ po ja.

Nors kai kurie apžvalgininkai ir nurašė az-Zavahirio įtaką, tačiau Ag Galio žodžiai pabrėžia faktą, kad senyvo amžiaus Egipto ideologas tęsia lojalumo disponavimą džihadistams visame pasaulyje.

Tiesą sakant, az-Zavahirio daroma įtaka Afrikoje trunka ilgai. Jis pirmą kartą pripažino AKIM, kaip al-Kaidos oficialią atšaką, 2006 metų rugsėjį. Laiške, rastame per 2011 metais vykusį reidą Abotabade, kurio autorius matomai buvo pats Osama bin Ladenas, aiškiai matoma, kad az-Zavahiris turėjo didelę įtaką AKIM valdyme. Autorius laiške Abdelmalekui Drukdelui (dar žinomam Abu Musabo Abdelo Vadudo vardu) nurodo, jog buvo „susidariusių kliūčių dėl laiškų korespondencijos tarp manęs ir brolių“ tuo metu, tad „kai bus siunčiami pranešimai man, prašau vieną iš jų kopijų nusiųsti Abu Mahamadui Šeichui Aimanui az-Zavahiriui, nes jis palaiko nuolatinį kontaktą su broliais ir yra atsakingas už tolimesnius reikalus Islamiškajame Magrebe.“

Trumpame vaizdo įraše Ag Galis paaiškino savo naują rizikingą žingsnį al-Kaidos politikos kontekste. Jis tvirtino, jog al-Kaida stengiasi unifikuotis atitinkamai pagal šariato įstatymą, įtraukiant tokias pamokas iš Mahometo gyvenimo, kaip laikotarpių „skirtumai tarp pažeidžiamumo ir teisės suteikimo“. Ag Galis tikriausiai turėjo omenyje, jog al-Kaida nusprendė, kad pilnas šariato teisės įgyvendinimas nėra įmanomas tose vietovėse, kur džihadistai neturi įgiję tvirtos valdžios. Į tai buvo atsižvelgta dėl al-Kaidos lyderių patarimo AKIM susilaikyti nuo griežto šariato taikymo, kuris buvo vykdomas 2012 metais per trumpalaikį valdžios įgijimą, Malyje. (Džihadistai ne pilnai sutiko laikytis šių nurodymų).

Ag Galis taip pat gyrė al-Kaidą dėl jos santūrumo į takfirizmoarba, kitais žodžiais sakant, musulmono pareiškimo, kad kitas musulmonas yra netikintis – problemą. Islamo valstybė, al-Kaidos varžovė, šiuo klausimu yra labai aktyvi.

Visos grupuotės yra al-Kaidos globalaus tinklo dalis

Kovo 2 dienos pranešime Ag Galis paskelbė, kad Ansar ad-Din, al-Murabitun ir AKIM atšaka Sacharoje susijungė „į vieną grupę“ ir yra valdoma „vieno emyro“, jog galėtų „vieningai stoti prieš okupacinę kampaniją vykdantį priešą.“

Iyad Ag Ghaly

Ijadas Ag Galis

Jis konkrečiai neišskyrė Masinos Išsivadavimo Fronto (MIF), taip pat žinomo kaip Katibat Macina, bet tikriausiai dėl to, kad MIF yra Ansar ad-Din dalis.

Ansar ad-Din

Ag Galio organizacija buvo vietinė AKIM išraiška Malyje bei dalis projekto įdiegiant šariato teisę vietovėse, kurios 2012 metais buvo kontroliuojamos. 2013 metų pradžioje Prancūzijos pajėgų surengti puolamieji veiksmai įsiterpė į AKIM valstybės kūrimo projektą. Visgi, prieš Vakarų intervenciją stebėti veiksmai mums pasako labai daug apie al-Kaidos siekius įkurti Islamo emyratą – ne tik Malyje, bet ir kitur.

Valstybės Departamentas 2013 metų kovą nustatė, jog Ansar ad-Din „artimai bendradarbiauja“ su AKIM ir „nuo grupuotės gyvavimo pradžios 2011 metų pabaigoje gavo paspirties iš AKIM.“ Taip pat Valstybės Departamento buvo pranešama, kad Ansar ad-Din ir „toliau palaiko artimus ryšius“ su AKIM  bei „gavo palaikymą iš AKIM kovoje prieš Malio ir Prancūzijos pajėgas.“

Nepaisant to, Departamento pateiktas grupuotės veiksmų apibūdinimas nedetalizavo kodėl AKIM pirmoje vietoje stojo palaikyti Ansar ad-Din.

Jungtinės Tautos (JT) detalizavo AKIM strategiją įkuriant Ansar ad-Din. 2011 metų spalį AKIM emyras Drukdelas „norėjo nuslėpti savo teroristinės organizacijos plėtimosi operaciją į Sahelį ir siekį padidinti savo kontroliuojamą teritoriją šiaurės Malyje.“ AKIM „reikėjo sukurti tariamai nepriklausomą judėjimą – slepiantį tikrąsias savo šaknis atsisakant al-Kaidos vardo.“ Dar daugiau, AKIM „davė suprasti, kad naujajai grupuotei vadovauja“ Ag Galis.

JT susumavo „nuolatinės paramos“ dalį, kurią Ansar ad-Din gavo iš AKIM – į ją įėjo karinė, finansinė ir logistinė pagalba. AKIM taip pat padėjo Ansar ad-Din 2012 metais, kuomet džihadistai kovojo su Malio ginkluotosiom pajėgom ir sugebėjo užgrobti dalį teritorijos.

2012 metų lapkritį Ansar ad-Din, AKIM ir kita al-Kaidos grupuotė – Judėjimas už Vienybę ir Džihadą Vakarų Afrikoje (JVDVA) (Movement for Unity and Jihad in West Africa), sukūrė „bendrą strategiją“ ir tris koordinuotas operacijas prieš Prancūzijos ir Malio pajėgas. (2013 metais JVDVA susijungė su dar kita al-Kaidos grupeMuchtaro Bilmuchtaro (Mokhtar Belmokhtar) vadovaujama – Mulatamin Brigada (Al-Mulathameen Brigade) – ir įkūrė al-Murabitun grupuotę. Tiesa, vėliau dalis JVDVA dezertyravo į Abu Bakr al-Bagdadžio (Abu Bakr al-Baghdadi) Islamo valstybę).

Gauti AKIM dokumentai dar smulkiau nušviečia al-Kaidos strategiją ir kokį vaidmenį suvaidino Ansar ad-Din.

Viename iš laiškų, Drukdelo adresuotam Ansar ad-Din šuros (tarybos) nariams, Drukdelas paaiškino, kad Vakarai gali lengvai nuversti naująjį Islamo emyratą Malyje, o jis nenorintis, jog tam įvykus, žmonės kaltintų džihadistus. Tad Drukdelas norėjo įgytus AKIM pranašumus regione panaudoti platesniam džihadistų veiksmų palaikymui iš visuomenės spektro ir „nutiesti tiltus skirtingiems sluoksniams bei pusėms“ apimant Arabus, Tuaregus ir kitus Afrikiečius. Jis manė, jog ateityje al-Kaidai tai padėtų daug lengviau vėl sukurti Islamiškąją vyriausybę. Drukdelas nenorėjo, kad dėl galimos plėtros džihadistų valdžios veiksmai atrodytų svetimi vietos gyventojams.

Būtent dėl to Ansar ad-Din tapo kertiniu veiksniu AKIM planuose.

Drukdelas savo laiške konstatavo, jog AKIM turėjo „dvi misijas“, o jų sujungimas sukūrė „tikrą dilemą“. AKIM norėjo vykdyti abu dalykus – įkurti Islamo valstybę ir tuo pačiu tęsti „globalų džihado projektą“. Pastaruoju aspektu pažymima, kad AKIM yra įsipareigojusi vykdyti teroristines operacijas regione – ypač prieš Vakarų pajėgas, o jei yra galimybė, tai ir kitur.

Iš informacijos laiške galima suprasti, jog Drukdelas ir jo patarėjai apsistojo ties dviem variantais. Pirmuoju scenariju AKIM taptų pavaldi vietiniam valdančiajam, o tai reiškia, kad AKIM būtų „pavaldi Ansar ad-Din emyratui“ – AKIM „emyras sektų jų emyrą“, o AKIM „nuomonė sektų jų nuomonę“. Tai būtų pagrindas visai „vidaus veiklai“„visa veikla būtų susieta bendrininkaujant išlaisvintose teritorijose atsakingo elgesio pagrindu“. Tuo tarpu visa „išorinė veikla“ būtų susieta su „globaliu džihadu… ir būtų nepriklausoma nuo jų (Ansar ad-Din)“, o AKIM „užtikrintų, kad nė vienas iš jos veiksmų ar tų veiksmų atgarsių nebūtų priskirtas Ansar ad-Din – atsargumo priemonių būtina imtis, jog nebūtų sudarytas negatyvus įvaizdis valstybės projektui.“

Antru variantu kai kurie al-Kaidos modžahedai „būtų šalia ir būtų pilnai pavaldūs Ansar ad-Din emyrui dalinantis išlaisvintų miestų valdymo reikalų našta.“ Visi likę al-Kaidos nariai būtų „visiškai nepriklausomi nuo Ansar ad-Din, o jų veikla būtų apribota džihadistiniais veiksmais už regiono ribų.“

AKIM niekada neturėjo galimybės pilnai įgyvendinti savo užsibrėžtų tikslų. Pasitvirtino tai, ką Drukdelas ir minėjo – Vakarai greitai nustelbė džihadistų emyratą. Visgi, teigiama, jog Drukdelas tikėjosi sujungęs AKIM ir Ansar ad-Din įkurti naują Islamo emyratą. Jis taip pat buvo suinteresuotas išlaikyti AKIM „išorinius“ veiksmus, juos atskiriant nuo naujos valstybės sukūrimo – nepaisant aiškių požymių, kad al-Kaidos planai prieš Vakarų pajėgas gali sukomplikuoti emyratų įkūrimą.

Al-Murabitun

Al-Murabitun pavaduojantysis lyderis Hasanas al-Ansaris (Hassan al-Ansari), kovo 2 dieną pasirodė vaizdo įraše šalia Ag Galio. Toks veiksnys tik dar labiau didina mįslingumą dėl Muchtaro Bilmuchtaro statuso. Būtent Bilmuchtaras yra al-Murabitun lyderis, tačiau praeityje buvo keletą kartų skelbta apie jo žūtį. Visgi, Jungtinių Valstijų pareigūnai nėra tikri – gyvas jis ar miręs.

Džihadistai elgiasi taip, lyg Bilmuchtaras vis dar būtų šiame pasaulyje, ir paskelbė eilę pranešimų jo vardu. Pavyzdžiui, Bilmuchtaras galimai parašė panegiriką iškiliam Tuaregų lyderiui Šeichui Ag Ausai (Sheikh Ag Aoussa) praėjusių metų spalį.

Hassan al-Ansari

Hasanas al-Ansaris

Al-Murabitun vėl susivienijo su AKIM 2015 metų pabaigoje. 2015 metų gruodį paskelbtame pranešime, Al-Kaidos Arabijos Pusiasalyje (AKAP) (Al-Qaeda in the Arabian Peninsula) vyresnysis Ibrahimas al-Kosis (Ibrahim al-Qosi), kadaise kalėjęs Gvantaname, pagyrė Bilmuchtarą dėl minėtojo susijungimo ir suinteresuotumo umai vietoje savo asmeninių reikalų, kad prieš „Kryžiuočių-Šiitų“ kampaniją galėtų stoti vieningai.

Visgi, jau kurį laiką Bilmuchtaras nepateikė jokio savo gyvasties įrodymo nei garso nei vaizdo įrašo formate, o jo nebuvimas Ag Galio paskelbto pranešimo metu tik dar stipriau įžiebė spekuliacijas dėl vienaakio džihadisto likimo.

AKIM Sacharoje

Vaizdo įraše pasirodęs Jaja Abu Hamamas (Yahya Abu Hammam), ilgalaikis AKIM vadas, JAV Iždo Departamento 2013 metų vasarį buvo pripažintas teroristu. Hamamas, dar žinomas Džamelo Akačos (Jamel Akacha) vardu, AKIM Sahelyje vadu buvo keletą metų. Užimant šias pareigas, taipogi ir prieš jas gaunant, jis buvo įsitraukęs į AKIM pagrobimo operacijas. Jungtinės Valstijos pažadėjo sumokėti 5 mln. dolerių tam, kas nurodys jo buvimo vietą.

Yahya Abu Hammam

Jaja Abu Hamamas

Antrasis AKIM atstovas vaizdo įraše yra Abu Abdulas Rahmanas al-Sanhadžis (Abu Abdul Rahman al-Sanhaji). Jis garsus AKIM šariato pareigūnas ir yra pasirodęs įkaitų vaizdo ir kitokio tipo įrašuose kaip, tarkime, religinis autoritetas.

Abu Abdul Rahman al-Sanhaji

Abu Abdulas Rahmanas al-Sanhadžis

Masinos Išsivadavimo Frontas (MIF)

Paskutinis džihadistas, dalyvavęs per Ag Galio pranešimo paskelbimą, buvo Amadu Kufa – MIF lyderis ir ištikimiausias Ag Galio sąjungininkas regione. Pasak Kanados Saugumo Žvalgybos (KSŽ) pranešimo, Kufa buvo „vietos fulbių imamas. KSŽ Kufos grupuotę vadino „Masinos Ansar ad-Din“ taip pabrėždami faktą, jog MIF iš tikrųjų buvo tik labiau išplėsta Ansar ad-Din. Palaikomos Ag Gali, Kufos „pajėgos“ padėjo „2012 metų pabaigoje islamistams nužengti prie Mopčio miesto, kas iššaukė Prancūzijos intervenciją“ ir nuo tada „dirigavo atakoms centriniame Malyje“.

Amadou Kouffa

Amadu Kufa

KSŽ pažymėjo, kad Kufos gretos padidėjo jas papildžius „fulbių kovotojams, kurių dauguma anksčiau kovėsi vadovaujant Bilmuchtarui ir Uldui Keiru (Ould Kheirou – Judėjimo už Vienybę ir Džihadą Vakarų Afrikoje (JVDVA) lyderis) Gao regione 2012 metais“. MIF siekė įdiegti šariato teisę vaizduodama džihadistų tikėjimo sistemą, kaip geriausią būdą stabdant vietos valdžios piktnaudžiavimą.

Ag Galis gyrė Hajat Tahrir al-Šam darinio įkūrimą „vienybės labui

Nors jis taip aiškiai ir neįvardino grupės pavadinimo, tačiau gyrė Hajat Tahrir al-Šam (HTŠ) (Hay’at Tahrir al-Sham) sukūrimą sausio mėnesį. Ag Galis kreipdamasis sakė: „Mūsų modžahedų broliai Sirijoje, jūs rodote gerą vieningumo pavyzdį, susivienydami ir atsisakydami savo asmeninės naudos dėl umos interesų“. Ag Galis teigė, jog „uma… džiaugiasi jūsų įdėtomis pastangomis susijungti“, o Sirijos modžahedų „vienybė“ pasiekė „umos nuolankius prašymus jų vardu“.

Al-Kaida akcentavo „vienybę“ tiek skelbiant apie HTŠ įkūrimą, tiek ir po jo. HTŠ kartu sujungė Džabat Fateh al-Šam (Jabhat Fateh al-Sham) (anksčiau žinomą, kaip al-Nusros Frontą) ir dar kitas keturias grupes. Pranešama, kad nuo to laiko prie HTŠ prisijungė daug grupuočių.

Al-Kaidai „vienybė“ padeda daugeliu būdų: stiprinant džihadistų pagrindą, maskuojant al-Kaidos įtakos plitimą bei apsunkinant Vakarų siekius izoliuoti al-Kaidą kovoje su terorizmu ir sukliudant Islamo valstybės bandymams įgyti lojalumą iš potencialiai dezertyruojančiųjų. Dar labiau įdomu tai, jog Ag Galis sugretino savo organizaciją su HTŠ.

Visgi, yra kai kurių esminių skirtumų tarp HTŠ ir naujai suformuotos „Islamo ir Musulmonų palaikymo grupės“. Pradžiai, pastaroji viešai lojali az-Zavahiriui, kai tuo tarpu HTŠ siekė užmaskuoti bet kokias organizacines jungtis. Ag Galio grupėje yra grupuotės, kurias, prieš susijungiant šį mėnesį, ir taip visi žinojo dėl jų tiesioginių ryšių su al-Kaidos tinklu. O HTŠ pasirašančiosios šalys apėmė organizacijas, kurios nebuvo aiškūs al-Kaidos dariniai.

Kai kuriais atvejais HTŠ veikia pagal Drukdelo rašytame laiške apibūdintą modelį, kuris išdiskutuotas šiek tiek aukščiau. HTŠ yra susifokusavę ties džihadu prieš Bašaro al-Asado (Bashar al-Assad) režimą ir ties didžiausiu tikslu – įkurti Islamo emyratą Sirijoje. HTŠ stengėsi, bent jau retorine prasme, atsieti save nuo al-Kaidos antivakarietiškumo kortos. Visgi, tikėtina, jog kiti al-Kaidos veikėjai Sirijoje vis dar stebi Vakarus, tačiau tai jau skaitoma kaip operacijos iš „išorės“. Iš al-Kaidos perspektyvos yra svarbu, kad tie „du variantai“, kuriuos minėjo Drukdelas, būtų atskiriami, nes kitu atveju džihadistų valstybės kūrimo projektas patrauktų dar daugiau nepageidaujamo dėmesio.

Savo kalbos metu Ag Galis kreipėsi cituodamas Korano ištrauką, liepiančią musulmonams „laikytis tvirtai, visiems kartu, už virvės, kurią Alachas ištiesia jums, ir nesusiskaldyti tarpusavy“. Al-Kaida naudoja šią ištrauką akcentuodama „vienybę“ bei taipogi susidūrus su iššūkiu, kurį pozicionuoja al-Bagdadžio vyrai.

Atidesni stebėtojai atkreips dėmesį, jog Ag Galio „Islamo ir Musulmonų palaikymo grupė“ naudoja labai panašią į Islamo valstybės vėliavą. Ji taip pat naudojama kaip logotipas al-Zalekos žiniasklaidos – propagandinio ginklo, parodžiusio Ag Galio vaizdo įrašą.

Tačiau vėliava nėra vien tik Islamo valstybės nuosavybė. Al-Kaidos atšakos, tokios kaip al-Kaida Arabijos Pusiasalyje (AKAP), reguliariai naudoja panašaus tipo vėliavą.

Galų gale, Ag Galis pasakė aiškiai – jis ir jo vyrai lieka Aimano az-Zavahirio gretose.

Šaltinis: FDD’s LONG WAR JOURNAL

Įrašo “Analizė: reorganizavosi al-Kaidos grupuotės vakarų Afrikoje” komentarų: 1

  1. Atgalinė nuoroda: Ansar al-Šarija Libijoje: ilgalaikė grėsmė |

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s